snailmaster

Vakar čiuošdama iš darbo jau svajojau, kaip virsiu morkų sriubą, persirengsiu ir bėgsiu prie netikros sankryžos. Bet dar nepasiekusi namų durų suvokiau, kad ryte pamiršau namie raktus. Damn damn. Teko eit pas mamą. Pas ją suvalgiau neskaniausios pasaulyje burokų sriubos ir apdegusį blyną (pati apdeginau, je ką). Tada gavusi raktus parsivilkau namo, puoliau daryt tą sriubą. Gavosi nelabai sriuba, aš matot žiauriai tyngiu laikytis receptų. Tai galų gale man nusibodo virti ir palikau ant plytos kažkokį marmalą, ne tai košę, ne tai sriubą. Vos nepalikau įjungtos viryklės. Palikau juliui raštelį, kad čia turėjo būti morkų sriba ir išbėgau prie netikros sankryžos.
Čia kur buvus kur nebuvus atvažiavo bendradarbė ir nuvežė mane į darbą. Meluoju. Nuvežė į Tamstą. Nežinau, kodėl sutikau eiti į Norah Jones projektą, gal todėl, kad nežinojau, kad ten dainuos saulės kaliošas. Nors nea, buvo įsijungęs say yes for everything mygtukas. Tai va.
Nusipirkom alaus, pažaidėm šaškėm shwepso ir kolos kamšteliais. Pasirodo, vakar buvo božolė diena ir visi aplinkui gėrė jaunajį vyną 38 Lt už butelį. Tada jie pradėjo dainuoti. Žinojau, kad bus dvi dalys, Tamstoj visada taip būna. Per antrą dalį buvo labai labai sunku neužsimerkti. Bet šiek tiek padėjo dainų skaičiavimas. Į galą atsibudau.
Pagaliau, pagaliau viskas baigėsi ir nuėjom į mašiną. O lauke snigo!  Taigi, tokiu būdu pamatėm pirmąjį šių metų sniegą.



Sustojo mano pakabinamas laikrodis, nešiu šiandien, gal įmanoma pakeisti batarkes. Ir dar užeisiu batų paspoksoti, nors teoriškai negalėčiau jų pirkti. Matyt dėl to visada nemėgau visokių teorijų.

Darbe eilinį kartą nykuma, tai sėdžiu ir karpausi plaukų galiukus. Namie neturiu žirklių.  O, gerai, kad prisiminiau, reikia man žirkles nusipirkti, nes jos kaip ir šaukšteliai ar gumytės - dingstantis dalykas, čia turi, o čia jau nebe.
Nupirkau sesės vaikams po advento kalendorių. Vėliau nusipirksiu ir sau, tik palauksiu, kol gruodis priartės, kad nesuryčiau visų šokoladų prieš laiką.
Uf uf, dar trys valandos, o aš jau neturiu ką veikti. Šiaip tai turėčiau bet labai labai labai tingiu.
Kepykloj penki radau daug visokių skanių patiekalų iš morkų, bet kad neturiu kada daryt.

O, iš penkto karto pagaliau įsikrovė.

Radau tokį puslapį, galima nusifotkint visus savo rūbus ir turėti internetinę spintą, čia kad nereiktų persirenginėt 5 kartus iš ryto -virtuali spinta.
Jei matėt filmą Clueless, tai jinai ten turėjo šitokią spintą. Aš tai labai tyngiu fotkint, todėl neturiu.
Kažkaip visą rytą nėra ką dirbt, tai spoksau visokių morkų sriubų receptus. Sugalvojau išvirt sriubą, bet tai beveik visas, kurias noriu, reikia su blenderiu trint, o aš neturiu jokio blenderio. Nu bet pabandysiu ką nors. Jei pavyks, gal net ir jums parodysiu.

O šiaip jau man čia nusibodo sėdėt:



Ai, turiu porą buteliū kalėdinio vyno. Šaltiems rudens vakarams sušildyt. Nes mačiau, kad jau artėja šlapdribos. Reikia batų :/

O šį rytą koks rūkas. Tikras ruduo, tik gražesnis, negu galėtum tikėtis lapkričio vidury, nėra dar purvynų ir lietaus. tfu tfu tfu.
Šią savaitę niekas manęs neveža į darbą, bendradarbė išsikomandiravo Ispanijon. Nors su mašina važiuoti gerai, bet ėjimas pėškom irgi turi savų privalumų. Susivynioju į raudoną šaliką, užsikišau ausis muzika, kavą, kurios nespėju išgerti, susipilu į namie rastą netikrą kavos puodelį (iš išorės atrodo kaip koks coffe inn'o, bet iš tiesų keraminis) ir šliaužiu darban.
Čia dabar prisiminiau, kaip bendradarbė iš manęs juokėsi, kad mes išeinam ne pasivaikščioti, o pabėgioti. Kai man primena, kad pasivaikščioti juk išėjom, sulėtinu žingsnį, bet po kurio laiko pamiršusi vėl bėgu. Įprotis, kadangi dažnai visur vėluoju, tai ir žingsnis prisitaikė  vaikytis bėgančias laikrodžio rodykles.

Kažkokia tai įtartinai gera nuotaika man šiandien, norisi vis dainuoti le le le le. Gero nelauk, kai norisi dainuoti. Bendradarbė atostogauja, ir vakar turėjau daug DAUG darbo, bet šian kažkoksai tai susirinkimas, ar kažkas, tai kol kas neneša man niekas popiergalių.
Tai ir dainuoju mintyse.
Radom su bendradarbe eidamos prie darbo šliužą. Aš galvojau, kad ten sraigė be namų, bet kolegė sakė, kad šliužas. Fui fui. numetė į žolę, kad mūsų metalinė gervė sulestų.

Nu bet prie pilnos laimės galėtų greičiau pietūs ateiti, labai jau noriu to kibino, kurį atsinešiau valgyt.

Nu bet ir šalta šyryt, rankos galvojau nukris. Ir žmogus autobuse, davęs man "15 min" (kad apsišviesčiau šią šviesią dieną) pasakojo, kad vakar matė sniegenas ir dėl to suprato, kad šiemet grybų jau nebebus.
O kai laukiau mikrūškės mačiau žvaigždes danguj. Jau nebeilgai čia šitaip, beroc sekmadienį atsuksim laiką. Ar tai pasuksim jį į priekį. Nu kažką su juo padarysim, man visados buvo labai sudėtinga suvokti tą laiko sukimą, nesuprantu, kada po to tenka anksčiau keltis, o kada vėliau.
Kad nereiktų eiti į darbą šeštadienį, pasiėmiau dieną nemokamų atostogų. Nes nenorėjau net pagalvoti apie kėlimasi 7 ryto ir šliaužimą į ofisą ir klausymasi visų nesąmonių tik tam, kad paskui vieną dieną išsimiegočiau ir vėl į tą patį ratą įlįsčiau. Tai vedėjai taip ir pasakiau, kad labai nenoriu dirbti šeštadienį. Jinai pradėjo juoktis ir pasirašė mano prašymą. True story.
Vakar su Julium buvom pas I&J valgyti moliūgų sriubos. Dabar moliūgų sezonas, neseniai kepėm moliūgų pyragą, kuris pavirto į apkepą, nes pamiršom, kad neturim kepimo miltelių anei sodos. Tai kažkas girdėjo, kad tokiu atveju reikia dėti daugiau kiaušinių. Įdėjom dvigubai. Sakau, gavosi apkepas, bet surijom per 15 min.

Per pietus jaučiu eisiu namo, bo tašė pilna keptuvių, o kepti jose neturiu ką.

...love.

Šššalta. Ta proga vakar nusipirkau raudoną šaliką. Raudonas turėtų labiau sušildyti, negu kitų spalvų.

Brolis sudėliojo paskutinę spintą ir jai net nepritrūko detalių. Ta proga sunešiau sesės kaktusus iš balkono. Ne visus, vieną užkliudžiau ir jis išsitaškė ant balkono grindų. Kitų dviejų nesugebėjau iškrapštyti iš lovelių, nes baisiai badėsi. Kitą kartą. Jei sesė juos visus susirinks kurią nors dieną, atsinešiu į namus savo gėlių. Kaktusai iš tikrųjų ne man. Nors patinka, kad nereikia dažnai laistyti.

Vakar vakare, kai jau išėjo brolis ir aš laukiau ateinant Jūratės, pasijutau klaikiai pavargus. Užpuolė kažkoks neramumas ir iš to neramumo suvalgiau pilną indą vynuogių. Valgiau ir valgiau, valgiau ir valgiau, negalėjau sustoti. Net ir skonio labai nejutau, bet valgiau, nieko negalvodama. Kai jau atėjo Jūratė, lygiai taip pat be jokių minčių pradėjau piltis vyną. Vienu metu, kai Jūratė išėjo parūkyti, net pamiršau, kad ji yra, ir baisiai nustebau, kai išėjo iš balkono. Greitai pavargau.

Susiradau kaimynę-bendradarbę, su kuria rytais važinėju į darbą. Eiti pėškom būtų 15 minučių, bet mes važiuojam.
Kai važiuoju į darbą iš Antakalnio, autobuse sutinku kitą bendradarbę.
Aš niekad nebūnu viena. Nežinau, ar čia gerai.

Visiškai nesugebu susikaupti. Iš ryto būčiau atidavus milijoną, kad tik nereikėtų keltis, bet teko skolintis 8 centus, kad galėčiau nuvažiuoti į darbą.
Siųsdama kažkokiis raštus, vietoj žodžio raštas vos neįrašiau reklama. Tiksliau įrašiau, bet laiku pastebėjau ir ištryniau. 
Atlyginimo šiandien nebus. Nu ir tegul nebūna, man jau neberūpi.
Visiškai neįstengiu šiandien dirbti, vietoj to, kad daryčiau savo darbus, tvarkau kontaktus gmaile.

Noriu miego ir valgyt.

Kažkokia klaiki diena.