snailmaster: (Default)
Žiūriu gražius vaizdus internete ir negaliuuu, kaip jau noriu, kad greičiau ir pas mus taip būtų. Nors jau nebegaliu skųstis, visai šilta, galima pagaliau ir ant suoliuko knygą paskaityti, nebijant sušalti.

Vaizdus tai tokius visokius matau:



Taip skubėjau šiandien iš darbo, o grįžusi supratau, kad neturiu ką veikti šiandien.
snailmaster: (lenore)
Bandau apsikuopti savo šiukšlyną, eilinį kartą, bet su savo apsisukimais tvarkysiuosi matyt kokią savaitę.

Kažkoks keistas savaitgalis, lyg ir gera, ir smagu, bet širdyje vis neramu. Neramu neramu neramu neramybė. Neišeina susikaupti ir būti ten, kur esu, mintys laksto po visą pasaulį ir tranko smegenis ir neduoda ramybės. Ir vis nežinau, ką daryti.

Ai, bet ką aš čia.
nusipirkau žibučių, nes nesugebu nusivilkti iki miško ir pati pasiskinti. O jų tuoj ir nebebus. Be to, jas pardavinėjanti moteriškė buvo apsirengusi suderintais rūbais ir už puokštelę ėmė tik litą. Tai nupirkau ir mamai, gal nepyks taip, kad mažai bendrauju (naktimis vis išeini, nėra kada net pabendrauti. sorry mama, bet naktimis tu miegi, taip kad bet kuriuo atveju mes nebendraujam).

Einu, reikia grįžti prie šiukšlyno.
snailmaster: (lenore)
Klausausi lapkričio dainų pavasarį, and so whatever.
Nebesugebu pabaigti žiūrėti filmų per vieną kartą, o kai jau pradedu išjunginėti kompą, ima mirksėti skypas - kažkas kažką nori pasakyti.
Don't know what to do and what to think. Ir kur šią savaitę pasislėpė mano gyvenimo džiaugsmas??
snailmaster: (squers)
Nežinau, kaip išvaikyti visus vėjus iš galvos. Užkimštos ausys nepadeda, įtariu, kad  jie patenka per akis. Pavasariškas oras ir atsibudę paukščiai taip pat nedžiugina (jie visi apgavikai, juk matau kalendoriuje, kad dar tik sausis).

Eisi į butą, kuriame jau buvai, bet turėsi apsimesti, kad jame nebuvai. Čia tas pats kaip su tuo šuniu, kurį matei, bet turi apsimesti, kad jo nematei.
Ir paskui stebiuosi, kad patikiu dalykais, kurių niekada nebuvo :)
snailmaster: (Default)
Vakar gero oro proga Jūratė išsitempė mane pasivalkiot po miestą. Nusprendėm papietaut/vakarieniaut ant gedimino kalno, ir sėkmingai tą darėm, sėdėdamos ant akmeninės tvoros. Tiesa, keista buvo, kad tiek mažai žmonių, nors šiaip jau miestas persigrūdęs, atrodo, kad  iš kažkur autobusais privežė žmonių ir paleido juos visus gatvėse ir parkuose vaikščiot ir sėdėti.
Tai va, sėdim sau, valgom, ir ateina toks vyriškis. Sako, gerai jūs čia įsitaisėt, bet kaip nulipsit? kadangi sėdėjom kojas nukorę nuo tvoros į šlaito pusę, pagalvojau, jis galvoja, kad mes užlipom šlaitu ir atseit negalim nulipt apsisukę į tą neaukštą pusę. Kaip užlipom, taip nulipsim, kažką tokio atsakau. cha, bet aš visus vartus jau užrakinau, o funikulierių irgi einu išjungti, turėsit lipt per tvorą. Aišku, švelniai tariant
šiek tiek nustebom. Pasirodo, dabar 18 val kalną užrakina, ir apie tai parašyta kažkokiose lentose, kurių mes net nepastebėjom, nes automatiškai atrodo, kad tos lentos skirtos turistams, nežinantiems Gedimio pilies bokšto istorijos.
Tai ką, teko lįst per kažkokį plyšį tvoroje, ačiū bent už tai, kad tas prižiūrėtojas jį parodė. Aišku, pats nusileido funikulierium, mūsų tai negalėjo kartu nuleisti.

Tokia štai istorija.
snailmaster: (Default)
Vakar einant gatve aplankė pavasario jausmas. Kai eini gatve, kurios pusė apšviesta ryškia šviesa, o kita pusė dar šalta ir žieminė. Iš pradžių eini ta šviesiąja puse, tiesiog jauti, kaip į galvą lenda vitaminas D, kol pagaliau pradeda ašaroti dar nuo sniego baltumos neatsigavusios akys. Tada metiesi į šešėlį, ir jame pravaikštai visą likusį pavasarį ir vasarą.

Anyways, ant mano stalo paskutiniu metu beveik kalėdos dar. Kalėdos stebuklų šalyje:

snailmaster: (lenore)
Man galvoje įstrigo paukščiukas. Čiulbėjo, čiulbėjo jis ir dieną ir vakare, sakė, kad pavasario šiemet nebus. Paukščiukas buvo mažas. Bandžiau jį išvyti, bet įlindo dar giliau ir ėmė lesioti menkus vingelius iš mano smegenų. Nusprendžiau paukštuką palikti, tegu čiulba, tegu lesioja man smegenis. Juk dvi galvos visada geriau nei viena, o dar jei jos to paties žmogaus. Ne, čia ne pati sugalvojau, paukštelis man horoskope perskaitė. Bet kuriuo atveju, dviese smagiau, net jei tai gresia smegenų sumažėjimu. O pavasaris.. Pavasaris ateis ir be mano pagalbos.
snailmaster: (gabriela)
Keturios valandos darbe praslenka kaip sraigės, net nebesugalvoju, ką ten veikti. 5 valandos akademijoj nubėga šviesos greičiu, kol atsigeriu arbatos, pasėdžiu kieme, pasėdžiu prie lango, pavalgau, visiems pasiguodžiu kaip man niekas neišeina, tada išklausau kitų pasakojimų kaip jiems niekas neišeina, priplanuoju visokių neįvykdomų dalykų, pasinusišnekinėju, jau reik namo eit. O diplominis kažkodėl pats nesidaro. Nežinau, kodėl. O galėtų pasidaryti.
Pavasaris mane nervina.
snailmaster: (ghost)
Pavasaris, atrodo, pasirodė pagaliau.
Horoskope rašo, atseit, šian gausiu bet kokią info, sužinosiu viską, ką tik norėsiu. Kurgi ne. Ingridai pasivaideno, kad man šiandien nuotaika labai gera, nes vaikščiojau šokinėdama ir dainavau. Tada aš trenkiau durimis ir pradėjau rėkti, kad bent jau durų aš netrankau. Beprotė, ką aš galiu pasakyti.
Vakar Eglei neleidau klausytis radijo, tai ta supyko. Rasa žadėjo atsinešti kompaktų, šian atsinešė Džordanos Butkutės ir Kalėdų giesmes. Sesė sakė, jei kas nors bandys tuos cd uždėti, išsineš kubą namo.
Žodžiu linksma, kaip visada.

Profile

snailmaster: (Default)
snailmaster

November 2011

S M T W T F S
  1 2 345
67 89 10 1112
13 1415 1617 1819
20212223242526
27282930   

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Sep. 23rd, 2017 07:32 am
Powered by Dreamwidth Studios