snailmaster: (lenore)
Vakar nuėjau miego tik pusė 4 kažkur, o kėliausi prieš 7, dabar vargšės akytės nelabai nori į kompą žiūrėti. Bet pabaigiau magistrinį. Aišku, būtų gerai dar blaivia galvą viską perskaityt, bet jau nebeturiu laiko, ant šito kompo usb neveikia. Šiandien atsispauzdinsiu ir atiduosiu dėstytojų malonei. 
Dabar laukia nesulaukia manęs praktinis darbas. Matyt, artimiausiu metu jau sulauks, kad ir kaip aš tingėčiau ir išsisukinėčiau.

Jaučiu, reikės grįžt namo dieną pamiegot kažkiek.
snailmaster: (Default)
Uždraudžiau sau žiūrėti bet kokius filmus iki tol, kol parašysiu magistrinį. Nes nebeįmanoma šitaip. Turiu dar 11 dienų.
Pavogiau iš mamos dėžę pilną šokoladukų, ir valgau juos po kokius 5 iš karto, tikiuosi, kad padės man protui.
Reikia greičiau užbaigti šitą reikalą, ir bus rami galvelė.
snailmaster: (cats)
Pagaliau rimtai atsisėdau prie teorinio rašymo. Susiparinau, parašiau kelis sakinius ir norėjau vėl viską mesti. Bet pažiūrėjau, kad liko nepilnos dvi savaitės, nelabai turiu teisės mesti. Tai kankinu save, bandau kažką parašyti.
Jei dabar būtų pirmi magistro metai, tikriausiai viską mesčiau. Bet liko keturi mėnesiai, tai manau, galiu tiek pakentėti. Kaip nors.

Šiandien sapnavau keistą sapną (na, sapnų paskirtis ir yra būti keistiems), kuris davė man mintį. Abejoju, kad tą mintį toli išvystysiu, bet va, turiu dar vieną mintį, kuri padės lengviau atsibusti ryte. Nors tikriausiai nepadės. Kažkaip dienomis sapnuojasi įdomesni sapnai, negu naktimis. O gal tiesiog aš juos geriau prisimenu.

Žodžiu, magistrinis mane verčia downdowndown, geriau eičiau miegoti ir susapnuočiau ką nors, bet nenoriu savęs visiškai nuvilti, tai bandau įrodyti, kad turiu kažkokią valią. Nors realiai tai žinau, kad neturiu jos, jei kažkiek ir turėjau, visą iššvaisčiau, ir dabar turėčiau iš naujo mokytis. O tam turiu tiek mažai motyvacijos, kad net nerandu priežasčių pradėti.

Pavirtau kažkokia skundikęsi - skundžiuosi ir skundžiuosi.
Ok, einu, bandysiu ką nors iš knygų išskaityti.
snailmaster: (gabriela)
Vakar kaip kvaiška palikau skėtį svečiuose, o šian žada, kad visą dieną lis. Taip būna, kai galvą nešiojiesi tik tam, kad niekas nepastebėtų smegenų trūkumo.

Vakar bandydama sukurpti ką nors magistriniam, radau kažkokių savo rašliavų apie proto turinį. Reikės kur nors panaudoti, nors ten toks sąmonės srautas.

Man reikia rašyti apie pasakas, bet šiuo metu neturiu jokio noro į jas gilintis.
Be to jie ir vėl man primetė - apsiribok lietuviškom, nes per daug išsiplėsi. O man gal nepatinka lietuviškos. Ir jie nuo pat pradžių nesuvokė mano pasirinktos temos, aš norėjau ne tiesiog parašyti apie pasakas, o paanalizuoti, kaip pasakos susijusios su realybe, ar kažkas panašaus. Dabar net ir nebeprisimenu gerai, taip seniai viską užmečiau ir galvojau apie kitus dalykus.
Greičiausiai viskas užsibaigs tuo, kad perfrazuosiu kokią knygą, kokiam šešetui, nes taip ir nesurasiu laiko ramiai atsisėsti ir parašyti, ką iš tiesų noriu parašyti.

Reikia šiandien eiti į akademiją ir žiūrėti, kas bus. Bandysiu bristi į upę ir plaukti pasroviui, gal kaip nors pavyks praslysti per daug nepastebėtai. Aš nieko prieš dar šiek tiek pasimokyti, bet mane erzina visi per daug rūpestingi dėstytojai ir visokios beprasmiškos, nelogiškos taisyklės, kurias jie sugalvoja, nes atseit turi būti kažkokia tvarka. Bet ta jų tvarka yra dirbtinai sukurta ir primesta, jie net patys nesugeba paaiškinti, kodėl tų taisyklių reikia laikytis. 
snailmaster: (Default)
Jaučiuosi klaikiai pavargus ir dar be to nuskriausta nepelnytai. Nu gerai, gal ir pelnytai, bet vis tiek, pikta kažkaip.
Tai va, neįstojau į magistrą, bet šita pasaka dar nebaigta, visko dar gali būti. Jie dar priėmė kažkokią grafikę, kuri sugalvojo keramikos pasimokyt. Pikčiausia ne tai, kad ją priėmė, bet kad jei iš mūsų kas nors bandytų stot į grafiką (ir ne tik į grafiką, visur, į scenografiją, foto, tapybą), mūsų niekas nepriimtų ten, dar išsityčiotų, kad durneliai, sėdit ten su savo puodais ir sėdėkit. O čia ateina, nesvarbu, kad keramikoj nieko nesuvokia, bet dėstytojai įgrūda knygą į rankas ir antru numeriu priima. Liūdna kažkaip. Bet tokia ta mūsų katedra, nebuvo nei vienų peržiūrų be siurprizų. Beveik visada kas nors apsiverkdavo (nebūtinai viešai) ir visada viskas būdavo atvirkščiai, negu tikėdavomės. Bet turbūt siurprizai yra gerai.
O antras dalykas, dėl kurio aš nelaiminga, tai kad nepaėmė į Veneciją manęs. Žodžiu, aiškiai šitie metai man kažkokie nesėkmingi.
Čia mes su Egle liūdim, kad neįstojom (Eglė nemoka apsimesti liūdna):

Photo Sharing and Video Hosting at Photobucket

Ai, bet taigi užtai dabar laisvė.
Ir tegul tik pabando mūsų į sintezę nepriimt.
snailmaster: (miro)
Brolis įsidarbino A2, tai dabar visi namuose prversti klausytis, nes neduok dieve, mama neišgirs kaip jis kalba per radiją.

Reikia pradėt daryt plakatą, darbui reikia (tema:„TERITORINIŲ VALSTYBINIŲ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBŲ VADOVAUJANČIŲ SPECIALISTŲ MOKYMAS SIEKIANT PADIDINTI UŽSIENIO KALBOS IR KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO KOMPETENCIJĄ“), kažkokių minčių jau turiu, bet vis atidėlioju.

Čia keli lapai iš mano portfolijo (spauskit į paveiksliukus ir matysit pilną vaizdą):




Bandau apsimesti, kad man visiškai nerūpi įstojimo į magistrą rezultatai, bet iš tikrųjų rūpi labai. Aš noriu ten įstoti, aišku, kitaip ir būti negali, nebūčiau apskritai stojus, jei nenorėčiau, bet jei neįstosiu, suprasiu tai kaip vieno etapo pabaigą, suprasiu, kad reikia paradėti kažką naujo. Iš esmės jei neįstočiau, tai nebūtų labai blogai, nes būčiau priversta kažko imtis, o aš amžinai kažką pradedu daryti tik kai kas nors man gerai įspiria(netiesiogine prasme, aišk, kartais tas kažkas aš pati būnu). Šlykšti savybė, bet deja nieko negaliu sau padaryti, esu žiauri bevalė tinginė.
snailmaster: (Default)
Prisėdau darytis portfolio, bet kažkaip nesekasi, nuotraukos visos nepatinka, bet nebėra kur trauktis, kitą savaitę jau reik dokumentus nešt, o ši savaitė užimta ruošiasi būti.
Nusprendžiau, kad mano magistrinio tema bus apie realybės ir iliuzijos samplaiką.
Ta prasme ieškosiu atsakymo į klausimą kur pasibaigia realybė ir prasideda iliuzija. Ir nerasiu, nes aš manau, kad nėra aiškios ribos tarp šitų dviejų dimensijų.
Daugmaž įsivaizduoju, ką galėčiau padaryti .
Reikės paieškot kokių nors knygų šita tema.
Bet čia jau vėliau viskas, vėliau, kai žinosiu, ar apskritai įstojau.
Dabar reikia metmenis pasirašyt. Aha, gera mintis, galiu dabar pasirašyt.
snailmaster: (ghost)
Man tas pats, jei nepriims manęs į magistrantūrą. Neverksiu dėl to ir tikrai neisiu maldauti geresnių pažymių, ir neapsimetinėsiu geresne, protingesne, gabesne ir visokia kitokia esne. Na, gal šiek tiek ir paverksiu. Bet ką padarysi, aš dėl visko galiu apsiverkti, jei tik nuotaika mano tinkama verkimui. O šiaip tai whatever, tikrai rasiu kuo užsiimti. Ir visi tie kliedesiai ir ašaros dėl pažymių yra beprasmiški. O teisybės šitam pasaulyje nėra ko ieškoti. Va, kaip griežtai pasakiau.

Sesė sakė, kad per filosofiją jiems šian filmą rodė. Apie gyvenimo beprasmybę. sakė, kad vos neapsižliumbė, kai parodė aklą ir kurčią, ir dar nebylį žmogų, kuris klykė. Begarsis klyksmas, bet koks žiaurus. Atrodo, žmogus visiškai atskirtas nuo išorinio pasaulio, nieko nemato, negirdi ir net negali kalbėti, o vis tiek klykia, vadinasi, kažkas blogai. Ne, nusišnekėjau čia žiauriai. Aišku, kad blogai, bet ne tame esmė. Aš dažnai pagalvoju, kas būtų, jei apkursčiau, ar apakčiau ir visada man baisu pasidaro. Net nenorėčiau rinktis, kas būtų blogiau. Vienu žodžiu, nuklydau aš čia į lankas kažkokias, nes filmas šiaip tai ne apie tai buvo visiškai.

Gal gi ryt pavyks nusipirkt bilietus į trolius, mama davė pinigų.

Profile

snailmaster: (Default)
snailmaster

November 2011

S M T W T F S
  1 2 345
67 89 10 1112
13 1415 1617 1819
20212223242526
27282930   

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Jul. 23rd, 2017 02:57 pm
Powered by Dreamwidth Studios