snailmaster: (moon)
uuu, kaip lyja. Pavėlavau į darbą, bet man nerūpi. Savaitgalis buvo ilgas ir keistas, bet bendrai paėmus, linksmas. Nors man atrodo, kad ir vėl viską sugadinau, bet aš nesugebu nesugadinti visko.
Kaip nenoriu dabar čia darbe sėdėti, noriu gulėti savo lovoj, noriu gerti skanią arbatą, valgyti skanius pusryčius, žiūrėti kokį kvailą serialą ar mielą filmą, skaityti knygą, ar bent jau miegoti. Taip, miegoti, ir nieko negalvoti.

Bet tai turiu sėdėti, spoksoti į monitorių ir mąstyti, iš kur gauti prakeiktų pinigų.
snailmaster: (squers)
Bad things just happens, and i can't control everything. Turbūt reikia palaukti, ir blogas laikas praeis, visada praeina.
nes  taip nebesiseka man darbe, kad jei turėčiau kur eiti, rytoj parašyčiau prašymą mane atleisti. Tikrai, jaučiuosi visiškai ne savo vietoj. Tikiu, kad viską išmoksiu, ir kad vėliau nebereikės peiliuku iš popieriaus skusti kvailų skaičių, bet dėl ko visa tai darau?
Pagalvojau, kad aš ne iš tų žmonių, kurie neturėdami rankų nusprendžia tapti rankų lenkikais, ar neturėdami klausos išmoksta tobulai groti. Man nereikia jokių įrodymų. Juo labiau sau. Galiu patikėti bet kuo ir be jokių įrodančių faktų, nes koks skirtumas. Bet aš nemėgstu savęs kankinti, juo labiau be jokių pateisinamų priežasčių. Po mokyklos baigimo bandžiau stoti tik į dvi specialybes, kai kiti prirašė dešimtimis, nes žinojau, kad nenoriu mokytis bele ko "iš bėdos".  Buvau nusprendusi, kad geriau laimingai sau nieko neveiksiu, negu plėšysiu smegenis man beprasmiškais dalykais. Nes buvau gerai to atsikandusi mokykloje. Per matematikos pamokas.

Kas buvo, tas pražuvo. Tai kas yra dabar?? KAS??? Pinigai?.. Ar įlindau į žiurkių ratą dėl pinigų?.. Kiek dar jame sėdėsiu? Ir iš viso, ką tada noriu veikti? Gal laikas parodys...

Anyways, kitą savaitę netikėtai turėsiu atostogų, tai gal kas nors susigulės galvoje, nes dabar viskas pasišiaušę ir skauda.
snailmaster: (squers)
Wake... from your sleep...
snailmaster: (lenore)
et, parašiau 3 postus, bet visus teko paslėpti, nes per daug įsijaučiau ir viskas gavosi "psichologija sau".

Tai šįkart net nebandysiu kažko rašyti. Tiesiog pasidalinsiu nuoroda į šitą blogą, kurį skaitau kartais.

Vakar beje spoksojom į krentančias žvaigždes ir buvo labai gražu.
snailmaster: (edward)
Beje, vakar numirė mūsų kanarėlė. Jau paskutinė. Kažkada turėjom jų daug. Bet išmirė viena po kitos. Šita buvo gera kanarėlė, turbūt vienintelė ir vardą turėjo. Liūdna.
snailmaster: (gabriela)
Šian pagaliau atsiskaičiau su recenzente, nunešiau jai saldainių dėžę, ji man pasirašė, dar arbatos prigirdė, apšnekėjom akadę ir išsiskirstėm.

Kažkokia vieniša pasijutau, visi kažkur išvažinėjo, tai nuvariau pas sesę, ta turėjo šian filosofijos mokytis, bet nepavyko jai, tai išgėrėm kartu martinio butelį, ir išvarė mane, nes jos Tomukas atvažiavo išsivežti. Tai aš ta proga namie šampo butelį išlakiau, nuo gimtadienio dar likęs, tiesą sakant, vakar atsidariau, bet visiškai nesigėrė kažkaip. Dabar girta jaučiuosi absoliučiai, pasileidau Franz Ferdinand ir šokau.
snailmaster: (Default)
The sun rises slowly
On another day
The eastern sky grows
Cold
Winter in water colours
Shades of grey

Something
Something holds me
Holds me hypnotized

I stare at the window
Stare at the window
Waiting for the day
To go
Winter in water colours
Shades of grey


Kažkoks tai liūdesys mane užpuolė.

Profile

snailmaster: (Default)
snailmaster

November 2011

S M T W T F S
  1 2 345
67 89 10 1112
13 1415 1617 1819
20212223242526
27282930   

Syndicate

RSS Atom

Most Popular Tags

Style Credit

Expand Cut Tags

No cut tags
Page generated Sep. 23rd, 2017 07:35 am
Powered by Dreamwidth Studios